- aptausyti
- aptausýti 1. tr. apraminti, nutildyti, aptramdyti: Ša, ba kai aptausýsiu – nagas čiulpsi! Dgl. Ko tu te dūksti? Einu, aš tave aptausýsiu! Ds. | prk.: Aptausýk alų, kad bačkos nesuplėšyt[ų] Ktk. Jausmų šėlimą aptausyt jis stengias rš. | refl. tr., intr.: Tegul sau rėkia: parėks parėks ir apstausìs Ds. Pasdaužė pasdaužė ir apstaũsė Ktk. Prašom skripkas, dūdas apstausýt Aln. ║ prislopinti, sumažinti, sušvelninti (skausmą): Negaliu aptausýt dančio sopės Rk. | refl.: Rytą akys raudonos, ašaroja, griaužia, o dieną apstaũso Dgl. Kai uždedu liekarstų ant dančio, tai kiek apstaũso sopė Ds. 2. refl. BŽ584, Jž liautis, aprimti, silpnėti (ppr. apie vėją): Apstaũsė vėjas, gal sušils dabar Ds. Gal jau apstausìs oras Trgn. Perkūnas apstaũsė, jau nebebus lietaus Ob. \ tausyti; aptausyti
Dictionary of the Lithuanian Language.